- svaitėti
- sváitėti, -ėja (-i DŽ, NdŽ, OGLI210, KŽ, -a J, Rtr, Š, BŽ104, NdŽ, Skd, Als), -ėjo NdŽ, OGLI210, KŽ 1. intr. Š, Rtr, DŽ, DūnŽ, Slnt, KlvrŽ, Varn, Krž, J.Jabl(Kp) kliedėti, klejoti (apie ligonį): Ligonis karščiūse sváitėti metas J. Svaitėti karščio ligoje I. Susirgo plaučių uždegimu – visai bloga, sváitė[ja] Rdn. Visą vakarą rėkė, dejavo, o naktį miegodama sváitėjo Plt. Vargu ans begys – jau sváitė[ja] Plt. Ką tu čia pasakoji, bene sváiti?! J.Jabl(Als). A sváiti! Ko čia plepi, ko čia svajoji! Škn. Susirgau karščiais, suvisu blogas buvau ir ėmiau svaitėti: teip man vis rodos, gyvatės ir gyvatės apie mane lando Žem. Svaitėjančius [v]olungės lizdu smilkė S.Dauk. 2. tr., intr. NdŽ, Varn, Pj, Rdn, Žg niekus kalbėti, paistyti, sapalioti, svaičioti: Ko tu sváiti niekus? J. Kitas nemiegodamas sváiti, niekus kad kalba Škn. Ko čia sváitėji, jug jau nebmaža esi! Ms. Ką tu čia pasakoji? Bene sváiti! Als. Ką čia sváitėji, a tau galvo[je] nebgerai! DūnŽ. Ne niekas baido, ne nieko – ko čia sváitėji! Krt. Sváitėk! Eis ana tau už tokio senio! Plt. 3. intr. A1884,2, KŽ svajoti, fantazuoti: Dar tebesi vaikas, o jau sváitėji apei žanatvę Kv. Pasirodė, mano tik svaitėta Š. 4. intr. Jn(Kv) alpėti, svaigti. 5. intr. Kv, Šv, Up būti apkvaišusiam, ne viso proto, kvailioti: Yr sváitėjęs, akėse anam rodės Ub. Ką darai?! Bene ėmei sváitėti! Pgr. Nesvaitėk! Kam tau reikalingas tas daiktas – nepirk! Škn. 6. intr. bastytis, klaidžioti: Po laukus sváitėjau, kol savo žąsis atradau Prk. \ svaitėti; išsvaitėti; pasvaitėti; prisvaitėti
Dictionary of the Lithuanian Language.