svaitėti

svaitėti
sváitėti, -ėja (-i DŽ, NdŽ, OGLI210, KŽ, -a J, Rtr, Š, BŽ104, NdŽ, Skd, Als), -ėjo NdŽ, OGLI210, KŽ 1. intr. Š, Rtr, DŽ, DūnŽ, Slnt, KlvrŽ, Varn, Krž, J.Jabl(Kp) kliedėti, klejoti (apie ligonį): Ligonis karščiūse sváitėti metas J. Svaitėti karščio ligoje I. Susirgo plaučių uždegimu – visai bloga, sváitė[ja] Rdn. Visą vakarą rėkė, dejavo, o naktį miegodama sváitėjo Plt. Vargu ans begys – jau sváitė[ja] Plt. Ką tu čia pasakoji, bene sváiti?! J.Jabl(Als). A sváiti! Ko čia plepi, ko čia svajoji! Škn. Susirgau karščiais, suvisu blogas buvau ir ėmiau svaitėti: teip man vis rodos, gyvatės ir gyvatės apie mane lando Žem. Svaitėjančius [v]olungės lizdu smilkė S.Dauk. 2. tr., intr. NdŽ, Varn, Pj, Rdn, Žg niekus kalbėti, paistyti, sapalioti, svaičioti: Ko tu sváiti niekus? J. Kitas nemiegodamas sváiti, niekus kad kalba Škn. Ko čia sváitėji, jug jau nebmaža esi! Ms. Ką tu čia pasakoji? Bene sváiti! Als. Ką čia sváitėji, a tau galvo[je] nebgerai! DūnŽ. Ne niekas baido, ne nieko – ko čia sváitėji! Krt. Sváitėk! Eis ana tau už tokio senio! Plt. 3. intr. A1884,2, KŽ svajoti, fantazuoti: Dar tebesi vaikas, o jau sváitėji apei žanatvę Kv. Pasirodė, mano tik svaitėta Š. 4. intr. Jn(Kv) alpėti, svaigti. 5. intr. Kv, Šv, Up būti apkvaišusiam, ne viso proto, kvailioti: Yr sváitėjęs, akėse anam rodės Ub. Ką darai?! Bene ėmei sváitėti! Pgr. Nesvaitėk! Kam tau reikalingas tas daiktas – nepirk! Škn. 6. intr. bastytis, klaidžioti: Po laukus sváitėjau, kol savo žąsis atradau Prk. \ svaitėti; išsvaitėti; pasvaitėti; prisvaitėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • svaitėti — sváitėti vksm. Ligónis dvi̇̀ paràs sváitėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • svaityti — svaityti, ija ( yja [K]), ijo ( yjo) 1. N, [K[, NdŽ, KŽ žr. svaitėti 1, 2. 2. žr. svaitėti 6. | refl. Rtr, KŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blūdyti — ×blū̃dyti, ija ( yja), ijo (brus. блyдзiц’) 1. intr. klysti, klaidžioti: Taip tamsu, gal kur blū̃dija, kad ilgai nepareina Pbs. 2. intr., tr. [K], Vkš svaitėti, niekus kalbėti: Blūdas yra žmogus, kurs blū̃dyja, t. y. svajo[ja] J. Bet neblū̃dyk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blūsuoti — blūsuoti, uoja, ãvo intr. 1. neramiai miegoti, miegant nuolat atsibusti: Blūsuoti yra ne vienu trūkiu migti J. 2. dirbti vos gyvam, lyg miegant: Šiandiẽną krūme blūsãvo tiktai it negyvas ir nieko virbų̃ nepriskynė Ms. Neblūsuok, dirbk kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsvaitėti — intr. 1. Š prakliedėti, praklejoti: Par visą naktį ans išsvaitėjo Brs. 2. KŽ kurį laiką tuščiai svajoti, fantazuoti. svaitėti; išsvaitėti; pasvaitėti; prisvaitėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasvaitėti — 1. NdŽ žr. pasvaičioti 1: Pasvaitėjau nei šį nei tą rš. 2. intr. pakvailti, pakvaišti: Ar pasvaitėjai, ar iš galvos išsikraustei?! Škn. svaitėti; išsvaitėti; pasvaitėti; prisvaitėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prisvaitėti — tr., intr. Lk prikalbėti niekų, pripaistyti: Atejo ir prisvaitėjo visokių nėkų Brs. svaitėti; išsvaitėti; pasvaitėti; prisvaitėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • svaitėjimas — sm. (1) Rtr, BŽ34, DŽ, NdŽ, KŽ → svaitėti: 1. I Tai būtų sapnavimas ir svaitėjimas MšK. Savo ligos svaitėjimuose mačiau keršto dvasią Š. 2. Svaitėjimas bobų – visokius niekus plepa! Rdn. 3. Bjauri svaitėjimai įsigriauna į galvą mano M.Valanč …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • svajoti — svajoti, oja, ojo 1. intr., tr. L, LL83,303, Rtr, Š, BŽ158, FT, DŽ, NdŽ, KŽ kurti mintyse gražius, trokštamus dalykus, atsiduoti svajonėms: Svajojom, kad prikalbėsime Mindaugą sukelti prieš vokiečius visą Lietuvą V.Krėv. Svajojo godas mergautines …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”